viečninkas

×viẽčninkas (-nykas), -ė smob. (1) 1. NdŽ ilgaamžis, šimtametis: Vilkas buvo viẽčnykas LzŽ. 2. Skd baudžiauninkas: Bėda mums buvo, kol buvom viẽčninkai: dirbom dieną naktį Vkš.